Pirkimo dokumentuose ekonomikos skatinimui ir COVID-19 sukeltų pasekmių mažinimui numatytas 100 proc. avanso mokėjimas sukūrė ydingą situaciją, kai iš pirkimą laimėjusio mūsų kliento buvo reikalaujama įrodyti avanso poreikį, nors jokio kitokio atsiskaitymo už prekes sutartyje nebuvo numatyta. Be to, perkančioji organizacija, vadovaudamasi savo vidiniais dokumentais, avanso poreikiui įrodyti visiškai nepagrįstai reikalavo tik tam tikrų įrodymų, jų nei pirkimo dokumentuose, nei sutarties vykdymo metu tiekėjui neįvardindama. Perkančioji organizacija traktavo, kad tiekėjo pateiktas prašymas dėl avanso išmokėjimo neva nėra tinkamai motyvuotas ir priėmė sprendimą sutartį nutraukti dėl esminės sutarties sąlygos pažeidimo – tiekėjui nepateikus pagrįsto prašymo dėl avanso.

Tiek Vilniaus apygardos teismas, tiek Lietuvos apeliacinis teismas pripažino, jog pirkėjo sprendimas nutraukti sutartį su tiekėju šiam neva nepagrindus avansinio mokėjimo poreikio, buvo neteisėtas ir nepagrįstas, bei šį sprendimą panaikino. Teismai pažymėjo, jog perkančioji organizacija nepagrįstai reikalavo tiekėją įrodyti 100 proc. avanso poreikį jau prisiimtais įsipareigojimais, taip ne palengvindama, bet apsunkindama sutarties vykdymą. Perkančioji organizacija nepagrįstai siekė kontroliuoti avanso panaudojimą, nors avanso grąžinimui užtikrinti buvo pateikta banko garantiją, ir nepagrįstai teigė avanso poreikio pagrindimu siekusi įsitikinti tiekėjo gebėjimu įvykdyti sutartį, nors toks gebėjimas buvo įvertintas dar iki pirkimo sutarties sudarymo. Be to, teismų vertinimu, tiekėjo pateikti komerciniai pasiūlymai tinkamai pagrindė tiekėjo avanso poreikį, todėl perkančioji organizacija priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą sutartį nutraukti.

Prie šio projekto dirbo teisininkų komanda: Rytis Martinkėnas, Vita Sabalytė ir Vytautas Sereika

Verslo žinių straipsnį skaitykite čia